Dažnai užduodami klausimai apie vaikų mitybą

Vaikams reikalingos šios pagrindinės maistinės medžiagos: baltymai – kūno audinių statyba ir atsistatymas; riebalai – smegenyse ir nervų sistemos funkcijose; angliavandeniai – energija kasdieniam aktyvumui; vitaminai ir mineralai – imuniteto sistema, kaulų stiprumas ir apskritai sveikata. Ypač svarbūs yra kalcis (pieno produktai, žalios daržovės), geležis (mėsa, špinatai), omega-3 riebalai (žuvies aliejai, riešutai) ir jodo šaltiniai. Sveikas maisto įvairumas iš skirtingų grupių paprastai užtikrina, kad vaikai gauna reikalingą daugumą šių medžiagų.

Daržovių vengiavimas yra įprastas vaikų elgesys, ypač nuo dvejų iki penkerių metų. Svarbu būti kantriam ir neprasitęsti į „kovą prie stalo". Rekomenduojama: 1) Reguliariai pristatyti daržoves jų patale, nesitikint tuojau jų priimti – kartais reikalingos dešimts ar daugiau bandymų. 2) Leisti vaikams dalyvauti maisto paruošoje – vaikai, kurie padeda gaminti, labiau nori ragauti. 3) Paruošti daržoves, kurios patinka šeimoje – griliotos, virtos, neperdirbtos. 4) Derinti su žinomais skoniais – daržoves galima sudėti į likusias patiekales arba dedant kartu su šriuba. 5) Netaikyti prievartos – jei vaikai matys, kad jūs patys mėgstate daržoves, jie turės didesnę motivaciją jas ragauti.

Vandens poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, aktyvumo lygio ir klimato. Maži vaikai nuo šešių mėnesių turėtų gerti apie 200-300 ml vandens kasdien, šio kiekio laipsniškai didėjant. Vaikams nuo vieno iki trijų metų rekomenduojama per 1000-1400 ml. Vaikams nuo keturių iki aštuonių metų – per 1600 ml. Aktyvūs ir sportuojantys vaikai turėtų gerti daugiau, ypač šiltu oru. Svarbu paminėti, kad vanduo iš maisto (pieno, vaisių, daržovių) taip pat prisideda prie bendro skysčių balansa. Idealiai, vandens turėtų būti visada prieinamas vaikams, kad jie galėtų gerti pagal žiopą.

Šokoladas ir saldumynai savaime nėra visiškai žalingi – šokoladas net turi naudingų sudedamųjų dalių, kaip antioksidantai. Tačiau jų dažnas vartojimas gali sudaryti problemų: 1) Paskalos nusidėvėjimas – šaknis gali suirt dėl dažno cukraus. 2) Energijos disbalansas – per daug kalorijų iš saldumynų gali užimti jų dietos procentą, reikalingą sveiką ingredientams. 3) Impulso kontrolės problemos – vaikams sunku suvaldyti jei saldybes prieinama. Patarimas: saldumynai geriau dalyje šeimos tradicijos arba savaitgalio papildymo, o ne kasdienio maisto. Labiau pasiūlyti šokoladiniai naršai ar saldus vaisiais (bananas, braškės) kaip priešalatės ar pusryčių papildymas – tai sveikas kompromisas.

Subalansuota vaikų mityba turėtų apimti keturias pagrindines grupes: baltyminės medžiagos (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės), grūdai (balta ryžiai, javai, duona), pieno produktai (pienas, grietinėlė, sūris) ir vaisiai-daržovės. Paprastai taisyklė: viename patiedale turėtų būti bent trys iš keturių grupių. Fiziniai ženklai, kad mityba gerai subalansuota: 1) Stabili energija per dieną. 2) Geras ūgis ir svorio augimas (tikrinti su gydytoju). 3) Sveika oda ir šviečianti oda. 4) Geros virškinimo funkcijos. 5) Gera skonė smegenyse (geras sutelkimas mokykloje). Jei šeimoje pastebime nukrypimus – pavyzdžiui, nuolatinis nuovargis arba staigus svorio pokytis – geriausia pasikonsultuoti su mityba specialistu.

Vegetariška mityba gali būti sveika, bet reikalinga atidžia planavimo. Potencialios medžiagos, kurios gali trūkti: 1) Vitamin B12 – randama tik gyvūnų produktuose, todėl vegetarai turi ieškoti sustiprinto pieno, grūdų arba papildų. 2) Geležis – augalų geležis yra mažiau absorbuojama nei iš mėsos; reikalingos daržovės kaip spinatai, dumbliapieviai. 3) Zincas – gali būti iš riešutų, sėklų ir pilnų grūdų. 4) Omega-3 riebalai – sėklos, riešutai ir aliejai. Vegetariški vaikai gali augti normaliai, jei jų dieta yra gerai suplanuota. Patarimas: konsultuotis su mitybos specialistu arba apžvelgti vegetariškas dietas paruoštas pediatrų, kad nebūtų trūkumo.

Tinkamas snacking gali padėti vaikams išlaikyti pastovią energiją ir išbėgti per didelio nesubrendžio per pagrindinius priešais. Sveiki snack pasirinkimai: vaisiai (obuolys, apelsinai), riešutai ir sėklos (jei nėra alergijos), pieno produktai (grietinėlė, natūrali jogurtas), grūdai (pilnos riešutpienės duona), daržovės (morkos, agurkos). Venkite: saldžių batonėlių, grietinėlio ir kibirų su dideliu cukraus kiekiu, keptų žemės riešutų. Praktinis patarimas: 1) Planingai teikiami snackai maždaug prie 10 ir 15-16 val. 2) Vengiama šnaikymo tiesiog iš dėžės arba nepakontroliuoto kiekio. 3) Vanduo visada turėtų būti prieinamas. 4) Snackai turi papildyti, o ne pakeisti pagrindinius patiekalus. Tinkamas snacking padeda šeimai palaikyti sveiką maisto balansą ir išvengti pusryčių ir pietų ties staiga atsirandančiu badu.

Sveikiausia mityba turėtų suteikti daugumą vitaminų ir mineralų iš natūralaus maisto. Tačiau yra situacijų, kai papildai gali būti reikalingi: vaikai, kurie turi ribotą maisto įvairovę (pavyzdžiui, alergijos dėl), vegetarai (B12, D vitaminas), arba dirbą šaltuose klimatuose (D vitaminas iš saulės). Kai kurie vaikai gali turėti specifinių poreikių dėl sveikatos būklės. Bendra rekomendacija: šiuolaikinės sveikos šalies rekomendacijos sako, kad D vitaminas yra naudinga visiems vaikams, ypač žiemą arba jei negausite pakankamai saulės. Bet papildams reikalinga konsultacija su gydytoju arba mitybos specialistu, nes tinkami papildai ir dozavimas yra individualūs. Nerekomenduojama nuo savipramanybės plakauti vitaminų kiekius – visada geriau pasikonsultuoti su mediku.

Šeimoje, kurioje žmonės turi skirtingus pageidavimus arba reikalavimus (pavyzdžiui, šeima su vegetarais ir ne-vegetarais), svarbu ieškoti kompromiso. Praktinės idėjos: 1) Vienos pagrindinės dalies per žaidimas – galbūt ryšys iš vištos ir krašto, o vegetarai gauna šitą iš pupelių ir grūdų. 2) Modulinis maistas – patiekti komponentus atskirai, kad kiekvienas galėtų pats susidėti savo dalį. 3) Pagrindines dietas – kurie visi mėgsta (pavyzdžiui, spirale, su daržovėmis), o tada papildyti personališkai. 4) Vienas kartą per savaitę gali būti „kiekvienas renkasi" vakarą, kur pagrindinis žmogus siūlo dvi-tris parinktis. Svarbu, kad šeima valgo kartu – tai draugystės ir bendrumo momentas, net jei maistas šiek tiek skiriasi. Vaikams tai taip pat padeda suprasti, kad skirtingi pageidaviai yra normalūs ir gali būti respektuojami.

Dažniausios maisto alergijos pas vaikus yra šios: kiaušiniai, žemės riešutai, medžio riešutai, žuvis, rūpestis, kvieciai ir soja. Taip pat yra intolerancijos – pavyzdžiui, laktozės intolerancija (karvės pieno), kad netoleruoja glitimo (šiaudinei). Alergijos požymiai: blusking, tinimas burnoje, vėmimas, pilvas skausmas, bronchospazmas arba net anafiliaksija. Intolerancija paprastai sukelia lengvesnių simptomų – nuo pilvo skausmo iki vidurių. Jei šeimoje pastebite podėlės arba įtaruos alergijas: 1) Dokumentuoti, kas vyko ir kada. 2) Pasikonsultuoti su gydytoju arba alergologo specialistu. 3) Atlikti testus, jei reikalinga. Jei alergija yra patvirtinta, reikalinga stebėti etiketės ir išvengti problemiškų maisto produktų. Šiandien yra daug alternatyvių produktų (pieno pakaitalai, be glitimo batonėliai), todėl vaikai su alergijomis gali turėti sveiką ir subalansuotą mitybą.

Mokykla ir fizinis aktyvumas yra svarbus dalis vaiko dienos rutinos. Sveika mityba turėtų palaikyti abi šias sritis. Praktiniai patarimai: 1) Pusryčiai – turėtų būti numatyti ir subalansuoti, su baltyminėmis medžiagomis ir šaltiniais cukraus (grūdai, vaisiai) pabusti smegenyse. 2) Mokyklos priešas arba pietūs – jei vaikai eina į mokyklą, priešas turi palaikyti energiją be per didelio cukraus. 3) Po mokyklos snackis – po kelių valandų, kai pradeda smegenyse energijos trūkumas, laikas yra snackiui. 4) Vakarienė – turėtų būti yra lengvesnė nei pietūs, be per didelio cukraus, nes vaikai turėtų miegoti gerai. 5) Fizinis aktyvumas – reikia papildomos energijos ir skysčių, todėl vaikams reikia pakankamai vandens ir subalansuoto maisto per dieną. Svarbiausia – nuosekli rutina ir tinkamas laikas svesiems. Vaikai augais laikaisi į maisto grafiką ir yra sąmoningi, jei maistas yra reguliariai teikiamas ir yra subalansuotas.